Naujienos

TRUMPAMETRAŽIŲ FILMŲ NEPATOGIOMIS TEMOMIS FESTIVALIS *KV


FESTIVALIO PROGRAMA
Lapkričio 28d., penktadienis

Žmogaus teisių namai (Latako, 3)

10:00 – 12:00 – Festivalio dalyvių bei svečių atvykimas

14:30 – 16:00 – Užsiėmimas „Žmogaus teisių abėcėlė“. Borisas Zvozskovas (Žmogaus teisių namų prezidentas)

Kas ir kaip kalbama apie žmogaus teises. Istorinė apžvalga: žmogaus teisių ištakos. Trys požiūriai į žmogaus teises: „jos jau yra“; „nors ką nors duos - ačiū ir už tai“; „o galbūt susitarism?“ Žmogaus teisių „karta“. Antro pasaulinio karo pasekmės: žmogaus teisės kaip naujo pasaulio konstravimo pagrindas. Globalinių ir regioninių tarptautinių organizacijų vystymasis: UN, Europos taryba, OSCE. Bendrieji žmogaus teisių principai: individualus charakteris ir santykių „vertikalės“. Teisės ir laisvės sąvokos. Teisių ir laisvių ribos. Žmogaus pareigos: kiek jų ir kokios jos?Žmogaus teisės XXI amžiuje: nauji iššūkiai.

17:00 – 18:30 – Festivalio atidarymas (įėjimas su pakvietimais)

19:00 – 22:00 – Atviras EHU kino klubo susirinkimas (anglų/rusų kalbomis)

Svečiai:

Gediminas Andriukaitis (Kino festivalio apie žmogaus teises“Ad hoc: Nepatogus kinas“ direktorius, Vilnius, Lietuva)

Gediminas klausytojams papasakos apie kinematografo idėją apie žmogaus teises, pristatys didžiausius europos dokumentinių filmų apie žmogaus teises kino festivalius (tokius kaip Prahos kino festvalis "OneWorld" ir lenkų "WatchDocs"), taip pat pasidalins praktinemis kino festivalių organizavimo paslaptimis.

Maria Veits (projektų koordinatorė, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto socialinių komunikacijų laboratorija, sociologijos fakultetas)

Atkakli šiuolaikinės kultūros vizualizacija iš esmės keičia priėjimą prie kultūros bei laiko pažinimo. Šiuo metu vizualiniai metodai socialiniuose moksluose tampa vis aktualesni ir pritraukia vis daugiau specialistų, kurie užsiima tarpdisciplininiais tyrimais. Socialinių komunikacijų laboratorija 2007m. buvo įkurta Valstybiniame Sankt Peterburgo universitete. Pagrindinis laboratorijos prioritetas skiriamas vizualinės kultūros studijoms bei tyrimams, taip pat vizualinių technologijų įvadui bei fakulteto ugdymo programoms. Šiuo metu tarp laboratorijos projektų galima rasti kasmetinę rudeninę vizualinių metodų socialiniuose moksluose mokyklą, dokumentinio ir etnografinio kino kino klubą „Kinoakis“, mokymosi kursus ir seminarus apie vizualinę antropologiją bei pan. Laboratorijos projektų koordinatorė Maria Veits papasakos apie vykdomus projektus bei sociologijos fakulteto plėtros planus vizualizavimo linkme.

Lapkričio 29d., šeštadienis

Kinoteatras “Skalvija”, A. Goštauto g. 2/15

10.00 – 12.30 - Konkursinės peržiūros programa *K.V.

Žiūri:
Almira Usmanova (Kino teoretikė, EHU Socialinių mokslų fakulteto profesorė, Minskas - Vilnius, Baltarusija)
Sonata Žalneravičiūtė (Kinoteatro „Skalvija“ programų koordinatorė, Vilnius, Lietuva)
Maksim Žbankov (Kino analitikas, kultūrologas, žurnalistas, Minskas, Baltarusija)
Gediminas Andiukaitis (Kino festivalio apie žmogaus teises“Ad hoc: Nepatogus kinas“ direktorius Vilnius, Lietuva)
Skirmantas Valiulis (Kino kritikas, Vilnius, Lietuva)
Nerijus Milerius (Kino teoretikas, filosofas, Vilnius, Lietuva)


13.30 – 16.00 - Nekonkursinės peržiūros programa *K.V.

Projektas “Nematomas Minskas“ (pristatys Andrej Gornyh, multimedios projektų autorius, kino kritikas)

Projektas „Taktinė media“ („375 palata“) (pristatys Aleksej Krivolap, media aktyvistas)

16.00 – 17.30 – Ekskursija „Bohemiškas Vilnius“, Julijus Žekas (Projektas „Sintezija“) (tik festivalio dalyviams)

Žmogaus teisių namai (Latako, 3)

19.00 – 20.30

Atvira paskaita. „Lytiškumo suvokimo priemonės: formos ir išraiškos feministinėje kinematografijoje“ (Rusų kalba)

Almira Usmanova (Kino teoretikė, EHU Socialinių mokslų fakulteto profesorė, Minskas –Vilnius, Baltarusija)

Faktas, jog moteriškas kinas egzistuoja, moterims kinematografėms atrodo savaime supratamas. Parodoksalu, kad neįmanoma rasti priimtiną bei argumentuotą moteriško kino apibrėžimą. Ir visgi į šį klausimą bando atsakyti feministinė teorija, užduodama moteriškam kinui tokius klausimus, kurių sau neužduoda, kaip - kas tai yra „moteriškas kinas“ bei kuo ypatingas „moteriškas žvilgsnis“ i meną bei mus supančią realybę. Tarp šių klausimų galima išskirti šiuos:

·Ar galima sutapatinti sąvokas “moteriškas kinas“ ir „feministinė kinematografija“

·Ar gali „moteriška kinematografija“ leisti sau būti apolitiška?

·Jei feministinis menas iš esmės yra politiškas, tai ar jam reikia ieškoti ypatingų politiškų išraiškos priemonių, kurios tuo pačiu metu nėra feministinės?

·Kurioje plotmėje „moteriškas kinas“ įtvirtina „moterišką žvilgsnį“- ta prasme, autoriaus „žvilgsnį“ į pasaulį bei žiurovo „žvilgsnį“ į tai, kas vyskta ekrane?


19.00 – 20.30

Atvira paskaita „Audiovizualinės kultūros naujovės Lietuvoje“ (Lietuvių/rusų kalbomis)

Skirmantas Valiulis (Kino kritikas, Vilnius, Lietuva)

Fotografijos, televizijos ir kino kritikas, menotyrininkas, VU Žurnalistikos katedros dėstytojas, VPU, LMA lektorius, Lietuvos žurnalistų sąjungos, Lietuvos fotomenininkų sąjungos valdybos, Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys, Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komiteto, LR KM Kino ir fotografijos ekspertų komisijų, LR KM Kultūros ir meno tarybos narys. Skirmantas Valiulis yra daugelio įvairaus pobūdžio publikacijų kino, fotografijos ir TV klausimais Lietuvos laikraščiuose ir žurnaluose autorius. Knygų “Lietuvos fotografija: Vakar ir šiandien” (1997-2001) sudarytojas ir bendraautorius, “Lietuvos ryto” priedo “TV antena” nuolatinis TV apžvalgininkas. Buvo įvairių konkursų žiuri narys: tarptautinio kino festivalio Lagove (Lenkija, 1994, 1995), Krokuvoje (Lenkija, 1996), keturis kartus Lietuvos TV konkurse “Ad rem”.


Lapkričio 30d., sekmadienis

Žmogaus teisių namai (Latako, 3)

09.00 – 10.30 – Užsiėmimas. „Nauja filmo koncepcija - naudojant vizualines formas“

Nerijus Milerius (Kino teoretikas, filosofas, Vilnius, Lietuva) (Rusų kalba)

Įprastai filmai priskiriami atitinkamam žanrui. Tačiau pati „žanro“ sąvoka jau nebelaikoma vienareikšmiška. Tai itin ryšku dokumentiniuose moksliniuose ar mokomuosiuose filmuose. Tokio tipo dokumentalistika nebepateikia „dokumentų“. Tai jau savarankiškas tyrinėjimas, naujų fenomenų sukūrimas, o ne jų objektyvus atspindėjimas.

Žmogaus teisių namai (Latako, 3)

10.45 – 12.15 – Užsiėmimas. „Audiovizualinės produkcijos autorinės teisės“ Sergej Zikrackij (Teisininkas, Minskas, Baltarusija) (Rusų kalba)

Scenarijaus naudojimas: reikia ar ne pasirašinėti sutartis su scenaristais? Sutartiniai santykiai su kūrybine grupe (operatoriais, artistais ir t.t.) Muzikos naudojimas filmuose. Kitų kūrinių naudojimas filmuose (pavyzdžiui, ištraukos iš kitų filmų, teleprogramų, straipsnių arba fotografijų). Kam priklauso perkurto filmo teisės?Kas ir kaip gali be autorinių teisių turėtojų sutikimo naudoti perkurtą filmą? Autorių teisių pažeidimų apsaugos priemonės.


Žmogaus teisių namai (Latako, 3)

12.30 – 14.00 – Seminaras „Kaip nustoti nerimauti ir pradėti kurti kiną“ Andrej Gornyh (Kino teoretikas, Minskas-Vilnius, Baltarusija) (Rusų kalba)

Mes vis dažniau nuosavo gyvenimo realijų slepiame po įvairiais ekranais - skaitmenine bei mobilia įranga, kompiuteriais ir televizoriais. Kokio tipo nerimą jaučiame prieš galimą susidūrimą akis į akį su realybės realijomis? Ir kaip mes galime pakeisti situaciją, jei ekanu taps skaitmeninės videokameros ekranas, kuriame bus matoma ta pati realybė, kuri slepiasi ir už jo? Kas tai - naujasis video ir tarp kokių galimybių polių jis užima savo poziciją?

Meno Avilys (Vilniaus g. 39, аud. 213-214)

15.30 – 18.00 – Užsiėmimas „Kaip nustoti kurti filmą“. Redas Diržys (Anti menininkas, Alytus, Vilnius) (lietuvių/rusų kalbomis)

Redas Diržys – lietuvių menininkas ir aktyvistas, politinių sanklodų kritikas, straipsnių ir manifestų, konstatuojančių hierarchinės visuomenės ydas, autorius.

Meno Avilys (Vilniaus g. 39, аud. 213-214)

18.15 – 19.45 - Užsiėmimas “Kinas pažodžiui: kino analitiko prabanga ir skurdas“ Maksim Žbankov (Kino analitikas, kultūrologas, žurnalistas, Minskas, Baltarusija) (Rusų kalba)

Analitika - vaizdo pavertimas žodžiais, interpretacijos proveržis, koncepcijos kūrimas, remiantis kino tekstų ištraukomis. Kino analitiko misija – naujojo Frankenšteino kelias. Autoriaus bei analitiko poreikiai taip pat nesutampa. Kokia prasmė kalbėti apie kiną? Ką (ir kas) kalba mūsų tekstuose? Kuo ypatinga analitiko patirtis amžino partizaninio filmo šalyje? Autoriaus tikslas, kuris 15 metų rodė filmą Minsko “Kino klube” ir kalbėjo apie jį visuose įmanomuose medios formose – išvardinti problemines zonas ir gyvenimiškas kino analitikos sritis kaip medios produktą asmeninėje išraiškoje.

Žmogaus teisių namai (Latako, 3)

20.00 – 22.00 – Festivalio uždarymas.

Programoje:

- Prizininkų apdovanojimas

- Filmo-nugalėtojo peržiūra

- dj Genys,

- vj’s Makaura, Egla